NOMEDA KAZLAUS.

DRAMATINIO SOPRANO MENAS

Laimutė Ligeikaitė

Karingoji Brunhilda, klastingoji Ledi Makbet, taurioji Izolda, nelaimingoji Elžbieta, pažeidžiamoji Dezdemona, švelnioji Liza, viliokiškoji Ana Bolena... ir dar daugybė prieštaringų charakterių ir dramatiškų gyvenimo istorijų. Neįtikėtina, bet visa tai – tik vienos dainininkės Nomedos Kazlauskaitės - Kazlaus kūrybinio portreto bruožai. Ją stebint scenoje, o ypač klausantis šio sodraus soprano, apima emocingas susižavėjimas, meninės paslapties pojūtis ir kartu nusistebėjimas.

Ar Lietuva gali būti ta dirva, kurioje subręsta tokie balsai? Žinoma, nes ši šalis, puoselėjanti italų dainavimo mokyklos tradicijas, gali nutiesti šimtamečių tradicijų giją, siekiančią Kamilio Everardžio ir Manuelio Garsijos mokyklas. Šioje žemėje XX a. pradžioje spindėjo tenoro Kipro Petrausko žvaigždė, o dabartiniai dainavimo pedagogai yra žavėję išrankiausią Europos publiką. Nomedos Kazlaus tėvynėje savo ryškią karjerą pradėjo tokie žinomi dainininkai kaip Violeta Urmana ir Sergejus Larinas. Tai tik dalelė konteksto, kuris taip pat turi įtakos menininko pasirinkimui, nes, kaip sako pati Nomeda Kazlaus, „scenoje nenuslėpsi, kas esi: nenuslėpsi savo dvasinio kelio, aplinkos, patirties. Tad, norėdamas tobulėti, privalai nuolat dirbti su savo balsu, kūnu ir su savo siela“.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kurioje Nomeda Kazlaus prof. Vladimiro Prudnikovo klasėje įgijo operos solistės menų magistrės ir 2001 metais baigė menų aspirantūrą (prieš tai Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje mokėsi fortepijono ir muzikologijos specialybių), tapo tvirtu tramplinu plėsti balso galimybes pas žinomus Europos dainavimo pedagogus. Franciskas Araiza (Viena), Vladimiras Atlantovas (Mikkeli), Monserat Kabalje (Andora), Anatolijus Gusevas (Milanas), Ernstas Haifigeris (Ciurichas), Julia Hamari (Viena), Josefas Loiblis (Miunchenas), Luisas Manikas (Štutgartas) – tai tik keletas reikliausių meistrų, pas kuriuos jaunasis sopranas tobulino meistriškumą, kad įžengtų į didžiąsias Europos scenas.

Lietuvoje solistė nuolat tobulinosi pas LNOBT vokalo pedagogę Reginą Pranckevičiūtę. Tačiau susitikimas su operos legenda Monserat Kabalje, nuo tada prasidėjo solisčių bendradarbiavimas, paspartino Nomedos Kazlaus tarptautinį pripažinimą.

Maskvos Kremliaus „Gostinnyj Dvor“ inauguracijoje 2000 m. Monserat Kabalje pristatė programą „Pasaulio žvaigždės – vaikams“, kurioje dainavo ir Nomeda Kazlaus. Vėliau, joms besikalbant ARTE televizijos laidoje „Monserat Kabalje pristato rytdienos žvaigždes“, daugybė žiūrovų galėjo pajusti jų giminingas sielas, pranašaujančias ilgametį nuoširdų bendravimą. Taip pat solistės kartu yra dainavusios Barselonos Didžiajame Licėjaus teatre, „XV Castell de Peralada“ (Ispanija) ir „Maskvos pavasaris“ (Rusija) festivaliuose. Filme „Caballe, Beyond Music“ panaudotas solisčių dueto (Katerinos Aragonietės ir Anos Bolenos) fragmentas iš Kamilio Sen-Sanso operos „Henrikas VIII“. „Bendraudama su Kabalje supratau, kad kelias, kuriuo einu, teisingas, kad reikia būti tuo, kas esi“, – sako Nomeda Kazlaus.

Dainininkė džiaugiasi, jog pradėjo dainuoti ir temperamentingąsias ispanų sarsuelas, kurias legendinis sopranas mėgo atlikti greta rimtų arijų ir duetų. Taip Nomedos Kazlaus kūrybinis portretas praturtėjo dar vienu bruožu – greta nuolat rengiamų vaidmenų „sunkiosios artilerijos“ operose (R.Vagnerio, Dž.Verdžio, Dž.Pučinio), išbandyti save naujame amplua, mėgautis scenos žaismu, improvizavimo galimybe, pietietiško temperamento ugnele.

Keturių tarptautinių konkursų laureatė, įvaldžiusi daugelį pasaulio kalbų, operos scenoje debiutavusi fatališkosios Karmen vaidmeniu (Ž.Bize „Karmen“), Nomeda Kazlaus tapo viena ryškiausių dramatinio soprano partijų atlikėjų. Publikos nepalieka abejingos ne tik užburianti įžymių kompozitorių muzika, bet ir Nomedos Kazlaus įsijautimas kuriant techniškai ir psichologiškai sudėtingus vaidmenis, tai pastebi ir kritikai:

„Lietuvė Nomeda Kazlaus (...) įtikino pasirinktos Dezdemonos vaidmens koncepcijos pagrįstumu. Nomedos Dezdemona – stipri, kovoti gebanti asmenybė, tačiau sykiu joje apstu gležnumo, su kuriuo ji pasiduoda likimui iš karščiausios meilės“ (Jacekas Marčynskis, „Rzeczpospolita“, Lenkija, 2008, po premjerinio Dž.Verdžio „Otelas“ spektaklio tarptautiniame operos festivalyje „Pergola“ Vroclave).

„Nuostabiu balsu ir kerinčiu žavesiu Nomeda Kazlaus puikiai įkūnijo gudriąją viliokę Aną Boleną, ir tokiu būdu ši opera tarytum tampa herojės Anos Bolenos opera. Jos stiprus ir jaunatviškas balsas tobulai atskleidė šį charakterį“ (Robertas Heršeris, „Opera News“, JAV, 2002, po Kamilio Sen-Sanso „Henrikas VIII“ premjeros Barselonos Didžiajame Licėjaus teatre).

Vis dėlto artimiausia Nomedai Kazlaus transcendentinė R.Vagnerio muzika. Operoje „Valkirija” solistė debiutavo Maskvos Didžiojo teatro scenoje. „R.Vagnerio operų herojės turi Dievo ir žmogaus savybių, ypatingų galių. Man labai įdomūs tokie nežemiški personažai“, – sako solistė – viena jauniausių pasaulyje Brunhildų („Valkirija“), šį vaidmenį dainavusi Ravenos (Italija) ir Liublijanos (Slovėnija) festivaliuose ir, beje, pirmoji Lietuvoje. Už šį vaidmenį solistė buvo nominuota „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui. Jaunai, tačiau jau pripažintai „vagneristei“, Nomedai Kazlaus buvo paskirta ir prestižinė „Richard-Wagner-Verband Bayreuth“ stipendija (Vokietija).

„Iš visų vaidmenų ypač išsiskyrė sopranas Nomeda Kazlaus - Brunhilda, atskleidusi labiau žmogišką ir moterišką personažo prigimtį, tačiau taip pat puikiai dainuojanti karingą Brunhildos ariją su itin sudėtingomis aukštomis viršūnėmis” (Džiulija Vanoni, „La Voce”, Italija, 2007, po „Valkirijos“ spektaklio Aligjierio teatre Ravenos Festivalyje Italijoje).

„Pasirodžius Brunhildai – Nomedai Kazlaus, pagaliau išgirsti „Nybelungų žiedo“ vertą vokalą“; „Nomeda Kazlaus, atliekanti Brunhildos vaidmenį, puikiai ir stilingai dainuoja, nepriekaištingai taria“, – rašė Lietuvos spauda, atliepianti susižavėjusių klausytojų nuomonę, kurią patvirtino ir įvairių šalių kritikų palankumas:

„Solistė sužibėjo ne tik savo įspūdingu, stiprybės kupinu vokalu, būtinu šiai itin sudėtingai partijai, bet ir nesumeluota, emocinio tikslumo persmelkta vaidyba, kuri visu grožiu išsiskleidė trečiajame veiksme, dueto su Votanu metu. Visuose registruose solistės išdainuotos natos buvo tobulai tikslios, netgi triumfuojančiame Brunhildos karo šūksnyje, o bundantis erotiškumas nejučia paskatino laukti galbūt būsimo jos susitikimo su Zygfridu“ (Brendanas G.Kerolas „Opera Now“, Anglija, 2007, po „Valkirijos” premjeros LNOBT Lietuvoje).

„Valkiriją Brunhildą meistriškai interpretuoja Nomeda Kazlaus, kuri personažui grožio suteikia savo balsu, jėga ir tuo pat metu subtiliai išreiškia visą motinišką ir dukterišką švelnumą“ (Stefanija Bevilakva, www.ateatro.it, Italija, 2007, po premjeros LNOBT Lietuvoje).

Sakoma, kad geras balsas ir geras dainininkas – tai dvi sąvokos, kurios ne visada sutampa. Nomeda Kazlaus ­ ne tik balsas, bet ir nuolatinis troškimas tobulėti. Apie tai byloja jos turiningas meninis gyvenimas ir kaskart įveikiami nauji iššūkiai. Solistė, 2007 m. pelniusi Lietuvos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premiją, šiandien jau yra dainavusi pagrindinius vaidmenis ir gastroliavusi Barselonos Didžiajame Licėjaus teatre (Ispanija), Sankt Peterburgo Marijos teatre, Maskvos Didžiajame teatre (Rusija), Ravenos Aligjierio ir Venecijos Malibran (Italija), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Budapešto, Kazanės, Košicės, Rygos ir kt. operos teatruose; „St. Johns Smith Square“ (Londonas), Kremliaus „Gostinyj dvor“ Didžiojoje salėje (Maskva), P.Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje (Maskva), „Cankarjev dom“ (Ljubljana, Slovėnija) ir kt.; festivaliuose „XV Castell de Peralada“ (Ispanija), „Maskvos pavasaris“ (Rusija), „Usedom“ (Vokietija), Vroclavo „Pergola“ (Lenkija), „Pažaislis“, „Trakai“, „Operetė Kauno pilyje“, „Atžalynas“ (Lietuva) ir kt.

Nomeda Kazlaus dainavo su dirigentais lordu Yehudžiu Menuhinu, Valerijumi Gergievu, Chose Koljado, Antonu Guadanjo, Jaceku Kaspšyku, Tuganu Sochievu, Migeliu Ortega, Aleksandru Sladkovskiu, Michailu Sinkevičiumi, Eva Michnik, Robertu Paternostro, Juozu Domarku, Jonu Aleksa, Sauliumi Sondeckiu, Robertu Šerveniku, Modestu Pitrėnu, Martynu Staškumi ir kitais.

Solistė dalyvavo režisierių Pjero Žūrdano, Eimunto Nekrošiaus, Michailo Znanieckio, Jurijaus Aleksandrovo, Rimanto Vaitkevičiaus ir kitų pastatymuose. Dainavo su Monserat Kabalje, Saimonu Estesu, Monserat Marti, Karlosu Alvaresu, Vasilijumi Gerelo, Janu Storej, Vitorio Viteli, Stefanu Palatči, Džonu Kaisiu ir kitais.

Į gausų ir įvairų repertuarą – nuo Johano Sebastijano Bacho oratorijų, Franco Šuberto mišių (mišias Nr.4 C-dur įrašė į kompaktinę plokštelę, diriguojant lordui Yehudžiui Menuhinui) iki Editos Piaf dainų ir sarsuelų – solistė nepamiršta įtraukti ir lietuvių autorių muzikos, taip pat randa laiko parengti ekstravagantiškų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių.

„Mano sieloj šiandien šventė“ - tai ne tik žodžiai iš dainininkės dažnai atliekamos Juozo Tallat-Kelpšos dainos, bet ir dar vienas šviesus potėpis Nomedos Kazlaus portretui, kuris sodriai „nutapytas“ šioje, pirmojoje, Nomedos Kazlaus solinėje kompaktinėje plokštelėje.

Dirigentas Modestas Pitrėnas džiaugėsi, jog sudėtingus, dramatiškus kūrinius pavyko įrašyti dirbant kūrybingai, motyvuotai ir sklandant pozityviai energijai, kuria spinduliavo Nomedos Kazlaus asmenybė. „Norėčiau, jog kompaktinės plokštelės poveikis būtų toks, kokio ir tikiuosi“, – sako dainininkė, trokšdama perteikti dalelę meninio stebuklo ir, žinoma, dalelę savęs, įgyvendindama Konstantino Stanislavskio posakį, jog „tikras dainininkas privalo visada daryti daugiau nei dainuoti“. Kad su tokiais menininkais pabuvęs, į juos įsiklausęs, žmogus stabtelėtų, tarsi kažką artimo sau atpažinęs...

Laimutė Ligeikaitė yra muzikologė, kritikė, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos narė, LMTA dėstytoja, publikuojanti klasikinės ir šiuolaikinės muzikos tematikos straipsnius Lietuvos žurnaluose bei laikraščiuose, koncertų vedėja, įvairių muzikos edukacinių projektų dalyvė.